Paprastą virtuvę paversti virtuve be atliekų nėra taip sunku, kaip galbūt įsivaizduojame. Tam reikia perorganizavimo ir šiek tiek tyrinėjimų, bet, atradus sistemą ir išmokius namiškius ją taikyti, gyventi be atliekų tampa labai paprasta.
Ar kada skaičiavote, kiek jūsų šeima per mėnesį sukuria atliekų? Šimtą kilogramų, o gal tūkstantį? Ar patikėtumėt, kad keturių asmenų šeima per metus laiko gali sukurti šiukšlių, telpančių tik į nedidelį stiklinį indelį? Bea Johnson su šeima gyventi be atliekų pradėjo prieš dešimt metų. Nuo to laiko atliekos, sukaupiamos jų namų ūkyje per metus, telpa vos į vieno litro stiklainį. Dalindamasi savo patirtimi tinklaraštyje ir bestseleriu tapusioje knygoje „Namai be atliekų“, Bea inicijavo pasaulinį „Gyvenimo be atliekų“ (Zero Waste) judėjimą ir toliau įkvepia augančią bendruomenę gyventi paprastai ir imtis priemonių prieš bereikalingą švaistymą ir šiukšlinimą.
Savo metodiką ji grindžia 5 principais: „Atsisakyk, sumažink, panaudok dar kartą, perdirbk, kompostuok – tik tokia eilės tvarka“. Bea skaito pranešimus universitetuose, korporatyviniuose renginiuose ir konferencijose visame pasaulyje, ją kviečia tokios garsios įmonės ir institucijos, kaip „Google“, „Pixar“, „Adobe“, „TEDx“, Europos Parlamentas ir Jungtinių Tautų organizacija. Bea pasiekimų sąraše – vienuolika tarptautinių turų, ji skaitė pranešimus daugiau nei 35 šalyse 6 žemynuose. B. Johnson dalyvavo daugybėje televizijos laidų, tokių kaip „The Today Show“, figūravo publikacijose, pavyzdžiui, žurnale „People“. Motyvuotą, optimizmu trykštančią B. Johnson leidinys „The New York Times“ pavadino „Gyvenimo be atliekų žyne“. Ji yra įtakingiausia gyvenimo būdo be atliekų atstovė, apdovanota didžiuoju „The Green Awards“ prizu. Bea, patarimų kaip gyventi atsakingiau, vartoti sąmoningiau turi kiekvienam mūsų gyvenimo žingsniui.
Manonamai.lt nusprendė pasidomėti, ką Bea sako apie namų įrengimą, ir konkrečiai, apie svarbiausią namų erdvę – virtuvę, tad dalinamės ištrauka iš tik ką lietuvių kalba išleistos knygos „Namai be atliekų“, kuria dalinasi leidykla „Dvi Tylos“.
Atranka
Prieš imantis veiksmų visų pirma reikia suvokti savo tikslus. Virtuvė yra bendras kambarys, dar dažnai vadinamas namų širdimi. Čia mes gaminame, valgome, geriame, bendradarbiaujame, kalbamės, o kartais netgi skaitome ar ruošiame namų darbus. Kadangi virtuvėje vyksta tiek įvairios veiklos, ji yra pagrindinis atliekų ir netvarkos šaltinis namuose. Vien pravėrus virtuvės spintelės duris, į akis iškart krinta daiktų sankaupos. Sumuštinių ir sandariai uždaromi maišeliai, popieriniai rankšluosčiai, vienkartiniai puodeliai ir šaldyti patiekalai parodo pagrindinę šio pertekliaus priežastį: mes ieškome būdų sutaupyti laiką.
Mėginant susitvarkyti virtuvę pagal namų be atliekų principus, efektyvumas yra svarbiausia sąlyga. Pritaikius namų be atliekų principus, gaminti bus lengviau ir paprasčiau, o buities darbus, kurie anksčiau vargino, atliksite su džiaugsmu. Šie principai virtuvėje ne tik padės taupyti laiką ir išlaisvins nuo žalingų bei atliekų kiekį didinančių įpročių, bet ir padės taupyti energiją bei pinigus. Tačiau yra svarbi sąlyga: jei norite pasinaudoti šios sistemos privalumais, virtuvėje turi nelikti nereikalingų daiktų.
Priklausomai nuo dabartinės situacijos, pirminis tvarkymasis gali būti didelis iššūkis, bet, jei jam ryšitės, palengvinsite sau tolesnį gyvenimą: tvarkytis reikės mažiau, o kurti galėsite daugiau. Virtuvėje, sutvarkytoje pagal namų be atliekų principus, gaminti taps lengviau, užteks vietos visiems reikalingiems daiktams (jos dar ir liks), sumažės sveikatos problemų, kurių gali sukelti toksinai, sutaupysite pinigų ir juos galėsite investuoti į sveikesnius produktus. Kaip matote, namų be atliekų sistema sprendžia ne tik kietųjų atliekų problemą.
Daugumos mūsų virtuvėse pilna prietaisų, kurie neva palengvina maisto gaminimą ir paįvairina laisvalaikį: šerbeto aparatas, vaflinė, sumuštinių keptuvas… Bet ar tikrai juos visus naudojame? Jei taip, ar dažnai? O ar naudojame citrusinių vaisių žievelių tarką, tortų formas, sausainių formeles, dešimtis stalo takelių, trečią ar ketvirtą indų rinkinį ar staltiesės svarelius? O tą gražiąją žvakę, kurią gaila deginti? Prisiminkite stalčių su puodų padėklais (ar poros jų neužtektų?). Arba stalčių su įvairiais menkniekiais (ar tarp jų yra bent vienas, be kurio negalėtumėte gyventi?)
Gamintojai žada mus paversti profesionaliais virtuvės šefais, tokiais kaip Alice Waters, nors iš tiesų jų gaminami daiktai užgriozdina erdvę, dėl to sunku rasti kasdien realiai naudojamus daiktus, jie kelia mums stresą ir gaišina laiką (ką ir kalbėti apie tai, kad eikvoja išteklius): jie paprasčiausiai trukdo veiksmingai ruošti maistą. Didelė tikimybė, kad visus čia išvardytus daiktus galime lengvai pamiršti, atiduoti arba pakeisti jau turimais daiktais (pavyzdžiui, sūrio tarka puikiausiai galima tarkuoti ir citrusinių vaisių žieveles). Kuo mažiau daiktų turėsite, tuo bus lengviau gaminti: vieną sužymėtą matavimo indą lengviau ištraukti iš stalčiaus nei daug atskirų matavimo indukų, be to, kuo mažiau indų, tuo mažiau plauti.
Taip pat tuo mažiau daiktų sulūš ir galiausiai atsidurs… patys žinote kur. Pati Alice Waters pripažįsta paprastumo svarbą. Kartą ji pasakė: „Manau, kad virtuvėje turėtų būti kuo mažiau prietaisų. Kuo daugiau įrangos ir aparatų, tuo labiau atitolstame nuo maisto. Kai naudojame paprastą piestą ir grūstuvą arba daržoves pjaustome peiliu, o ne sumetame į virtuvinį kombainą, pradedame jausti savo galią, prisiimame atsakomybę už tai, ką gaminame.“ Kai daiktų mažiau, mūsų gyvenimas netampa skurdesnis, jis tampa geresnis.
Taigi pradėkime tvarkymosi procesą.
Pareto taisyklė teigia, kad apie 20 procentų panaudotos energijos sukuria 80 procentų rezultatą. Drįsčiau teigti, kad tik 20 procentų namų ūkio rakandų naudojama 80 procentų laiko. Likę 80 procentų rakandų iš tiesų nėra labai naudingi. Teoriškai virtuvę galima supaprastinti ir susitvarkyti atrinkus tuos 20 procentų daiktų, kuriuos naudojame, ir atsikračius likusių. Bet tai ne visada paprasta. Mūsų protas bando gudrauti ir verčia laikytis įsikibus daiktų, pateikdamas įvairiausių priežasčių. O jei norėsiu surengti marokietiško stiliaus vakarėlį? Man reikės to indo tadžinui! Ne toks agresyvus būdas yra paskirti dieną (arba dvi, priklausomai nuo to, kaip greitai priimate sprendimus), ištraukti viską iš stalčių (įskaitant maistą) ir sudėti atgal tik tai, kas lieka atsakius į šiuos klausimus:
Ar prietaisas veikia? Ar nesibaigė produkto galiojimo laikas? Jei laikysite daiktą tikėdamiesi jį kada nors sutaisyti, tai neišgelbės jo nuo sąvartyno, tik nutolins neišvengiamą jo baigtį. Sutaisykite dabar, parduokite ar atiduokite jo dalis arba atsikratykite kartą ir visiems laikams (jei tai maistas, kurio galiojimas pasibaigė, išmeskite jį į kompostą).
Ar aš tai naudoju nuolat? Ar naudojau šį daiktą pastarąjį mėnesį? Jei nesate tikri, priklijuokite lapelį su data ir atidėkite. Jei per mėnesį jums jo neprireiks, atiduokite į labdarą. Bet nesukčiaukite: jei fondiu rinkinį panaudosite iškart šį vakarą tik tam, kad įrodytumėte, jog jis reikalingas, tai nesiskaitys. Atiduokite į labdarą fondiu rinkinį ir kitus virtuvės rakandus, kurie tik kaupia dulkes.
Ar tai dublikatas? Vienu metu į orkaitę kišama tik viena pora rankų, tad išsirinkite labiausiai patinkantį virtuvinių pirštinių rinkinį. Kalbant apie kelis tos pačios paskirties daiktų egzempliorius, geriausia nusistatyti maksimalų jų skaičių arba konkrečią jiems skirtą ribotą erdvę, o vienodus maisto produktus sudėti į vieną vietą.
Ar tai kelia pavojų mano namiškių sveikatai? Pavyzdžiui, įrodyta, kad tefloninė (nesvylanti) danga, aliuminis ir plastikas sveikatai kenkia. Iš šių medžiagų pagamintus daiktus reikia išmesti. Šis klausimas labai padeda atrinkti toksiškus daiktus tarp dublikatų (pavyzdžiui, maišymo šaukštai: plastikinius išmeskite į rūšiavimo konteinerį, o medinius ir nerūdijančiojo plieno pasilikite). Kai sveikatai pavojų keliančių daiktų nebeliks, protas nurims, o jūsų namiškiai bus sveiki ir laimingi.
Ar laikau daiktą namuose iš kaltės jausmo? Jei nedrįstate išmesti svečių dovanos, prisiminkite, kad jie visiškai nenorėjo užkrauti jums naštos ar sukelti kaltės jausmo – dovanodami dovaną jie tenorėjo būti mandagūs. Visiškai normalu atsisakyti daikto, kurio niekada neketinote pirkti ir kurio jums visiškai nereikia. O jei svečiai paklaus, kur jų dovanotas daiktas, bus priimtina, jei jūs visų pirma padėkosite, o tada pasakysite, kad stengiatės supaprastinti savo gyvenimą. Savo pilyje būkite karalius ar karalienė.
Ar laikau daiktą, nes „visi tokius turi“? Ar jis specializuotas? Ar jis iš tiesų padeda sutaupyti laiko, kaip reklamuojama? Mes laikome namuose ir net galbūt naudojame daugybę virtuvės reikmenų vien dėl įtikinamos rinkodaros kampanijos. Įvertinkite, ar jums iš tiesų reikia kiaušinių pjaustyklės, greipfrutams skirto peilio, salotų džiovyklės ar kočėlo. Ar tų pačių funkcijų negali atlikti kitas turimas daiktas? Virtuvinis rankšluostis gali pasitarnauti kaip salotų džiovyklė, o butelis ar net pirštai – kočėlas.
Ar verta gaišti savo brangų laiką plovimui ir valymui? Viskas virtuvėje turibūti apgalvota iki menkiausių smulkmenų – net ir tų, kurios kabo ant sienų ar stovi ant spintelių viršaus. Įdėmiai apžiūrėkite dekoratyvines smulkmenas, kurių sukaupėte per daugelį metų: jos neatlieka jokių funkcijų, bet sukuria vizualinę netvarką ir kaupia dulkes, kurias reikia valyti. Ar verta investuoti į
tai savo laiką?
Ar jums tikrai reikia virtuvinio kombaino? Virtuvinis kombainas yra dar vienas nuolatinės priežiūros reikalaujantis prietaisas. Per tą laiką, kol jį ištraukėte iš spintelės, surinkote, panaudojote, išardėte ir suplovėte visas dalis, peiliu būtumėte supjaustę dukart tiek svogūnų.
Ar galėčiau panaudoti šią erdvę kam nors kitam? Jei daiktų saugojimo vietas virtuvėje vertintume kaip nekilnojamąjį turtą, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, smulkmenų stalčiuje laikydami visokias šiukšles veltui švaistome vertingą erdvę! Jei stalčiuje kaupiame nereikalingas smulkmenas, kam jas apskritai ten laikyti? Stalčiaus turinys turi keliauti ten, kur jam vieta, o atsiradusioje vietoje galėsite laikyti daiktus, kurių jums tikrai reikia, arba palikti ją tuščią, kad būtų kuo kvėpuoti.
Ar daiktą galima panaudoti pakartotinai? Jei ne, gal jį gali panaudoti kas nors kitas? Toliau dar aptarsime pakartotinį naudojimą. Nebijokite atsikratyti nereikalingų daiktų: susitelkite į gyvenimo turint visko mažiau privalumus. Neleiskite baimei, kad vėliau galite gailėtis, pakišti jums koją. Mintys, kurios prasideda „kas, jeigu“, yra normali šio proceso dalis. Neišvengiamai atsiras bent vienas daiktas, kurį atidavę vėliau gailėsitės. Šį vieną daiktą vertinkite kaip nedidelę auką, mažą kainą, kurią sumokėjote už tai, kad perėmėte virtuvės kontrolę į savo rankas. Į nieką nežiūrėkite pro pirštus, įvertinkite visus turimus daiktus.
Pastebėję, kad laikote juos tik tam, kad užpildytų tuščias erdves (taip, pasitaiko tokių pasiteisinimų!), atsikratykite nereikalingų atvirų lentynų arba pasiieškokite mažesnio namo su mažesne virtuve! Kadangi norime maksimalaus efektyvumo, esminiai atrankos kriterijai turėtų būti „tinka“ ir „reikia“. Visi daiktai, kurie neatitinka šio derinio, kaip galiausiai suprasite, užima jūsų namų erdvę, sandėliavimo vietą ir švaisto šildymą, be to, reikalauja priežiūros.
Žinoma, daiktų mažinimas yra labai subjektyvus procesas, priklausantis nuo namų ūkio apimties, kulinarinių gebėjimų ir įpročių. Vis dėlto kaip pavyzdį išvardysiu virtuvės reikmenis (maisto atsargas aptarsiu vėliau), kuriuos nusprendėme pasilikti tam, kad gyventume patogiai (o ne išlaidžiai ir ekstravagantiškai):
Indai: dvylika pietų lėkščių, dvylika mažų lėkščių, dvylika puodelių ir dvylika dubenėlių. Kokybiškų indų mes įsigijome vietos keramikos studijoje. Turime komplektą dvylikai asmenų, nes prie savo stalo galime susodinti dešimt žmonių, o likę indai man reikalingi maistui serviruoti.
Taurės ir stiklinės: lentyna su taurėmis (jų turime apie dvidešimt keturias), lentyna su stiklinėmis. Tokio skaičiaus taurių ir stiklinių mums užtenka organizuojant vakarėlius, nebeliko vienkartinių indų poreikio. Šiuose induose patiekiame šaltas sriubas ir užkandžius, taip pat laikome įvairiausius daiktus nuo druskos iki dantų šepetėlių.
Valgomieji įrankiai: rinkinys dvylikai asmenų.
Gaminimo indai: trys skirtingo dydžio keptuvės, trys skirtingo dydžio puodai, vienas puodas sultiniui, trys dangčiai, virdulys (visi nerūdijančiojo plieno).
Gaminimo ir serviravimo indai: trys dubenys ir viena didelė lėkštė.
Kepimo indai: dvi kepimo formos pyragui, vienas didelis kepimo indas apkepui, viena stačiakampė kepimo forma, dvi kepimo skardos.
Gaminimo įrankiai: nerūdijančiojo plieno samtis, šaukštas, mentelė, žnyplės ir rankinis plakiklis, viena medinė mentelė.
Peiliai, žirklės ir lentelės: vienas peilis skusti, vienas virėjo peilis, vienas dantytas peilis, viena pora žirklių, viena pjaustymo lentelė.
Papildomi įrankiai ir rakandai: nerūdijančiojo plieno kiaurasamtis, rėtis, tarka, įdėklas virti garuose, piltuvas, vienas matavimo šaukštų rinkinys, matavimo indas, svarstyklės, butelio atidarytuvas, pipirų malūnėlis, dvi puodkėlės, du puodų padėklai.
Smulkūs prietaisai: vienas daugiafunkcis trintuvas ir vienas skrudintuvas.
Ko trūksta?
O štai sąrašas daiktų, kurių atsakius į išvardytus klausimus mano virtuvėje nebeliko:
Virtuvinis kombainas: pjaustyti daržoves ir vaisius ranka ne tik greičiau, negu plauti didelį aparatą, bet ir maloniau. Kai gamindami maistą produktus liečiame ir ruošiame rankomis, visas procesas daug malonesnis.
Mikrobangų krosnelė: mums nepatiko, kad ji užima daug vietos, o ir naudodavome ją tik vandeniui šildyti. Dabar tai darome virduliu.
Skardinių atidarytuvas: jo nebereikia, nes nebeperkame maisto skardinėmis.
Salotų džiovyklė: vietoj jos naudojame kiaurasamtį, rankšluostį arba tinklinį maišelį.
Kočėlas: pastebėjau, kad tešlą puikiausiai ištempiu pirštais, o jei reikia, naudoju butelį.
Sausainių formelės: namuose yra daugybė daiktų, kuriuos galima naudoti vietoj sausainių formelių.
Tarka citrinos žievelei: naudoju paprastą tarką arba peilį.
Česnakų spaustuvas: česnakus lupu, traiškau ir smulkinu peiliu.
Kulinarinis šepetėlis: jį atstoja prieskoninių žolių ryšelis, šaukštas arba tiesiog rankos.
Daržovių skustukas: atsisakius daržovių skustuko mano gyvenimas tapo paprastesnis, nes nebeskutu tų daržovių, kurių skusti nereikia, dėl to sumažėjo į kompostą išmetamų atliekų kiekis, o mes gauname daugiau vitaminų, kurių yra daržovių odelėje.
Atskiros pjaustymo lentelės: naudojame vieną, kuri yra įmontuota į stalviršį.
Pyrago formos: vietoj jų naudoju kepimo indus.
Stalo kilimėliai ir staltiesės: jie labai greitai susitepa ir skatina fizinės, elektros energijos bei skalbimo priemonių eikvojimą. Nuvalyti stalą daug lengviau, negu išskalbti stalo kilimėlį ar staltiesę. Be to, naudojant kilimėlius stalą vis tiek reikia valyti.
Dekoratyvinės smulkmenos: nenoriu švaistyti savo laiko daiktams, kurių nenaudoju, jų valyti ar prižiūrėti. Gyvenimas per trumpas tokiems dalykams. Man labiau patinka galynėtis su savo berniukais.
Maišelių gumutės ir spaustukai: kadangi neperkame supakuotų maisto produktų,
mums nereikia priemonių maišeliams sandarinti.
Proginiai indai ir antras valgomųjų įrankių komplektas: jie užėmė per daug vietos ir reikalavo ypatingos priežiūros (plauti rankomis).
Iešmai: vietoj jų naudojame rozmarinų šakas, kurios suteikia nuostabų prieskonį kebabams.
Ir, žinoma, vienkartiniai indai bei kitos vienkartinio naudojimo priemonės!
Plačiau apie tai, kaip supaprastinti savo gyvenimą, skaitykite knygoje „Namai be atliekų“:
