Užsienyje, ypač Nyderlanduose, namai, pastatyti naudojant jūrinius konteinerius jau nebėra naujovė. Lietuvoje konteineriniai pastatai dažniausiai naudojami sukuriant laikinas, bet patogias darbo bei poilsio vietas ten, kur dėl įvairių priežasčių netikslinga ar negalima statyti stacionarių pastatų. Jie yra sėkmingai naudojami kaip statybinis sodų namelių, vasarnamių ar pirčių pagrindas. Tačiau jeigu iš jūrinių konteinerių sugalvotumėte statyti gyvenamąjį namą? ManoNamai.lt pasidomėjo tokių namų statymo ypatybėmis.
Kodėl vertėtų statyti namą iš jūrinio konteinerio?
Statyti gyvenamąjį namą iš jūrinių konteinerių iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo neįprastas pasirinkimas, tačiau palyginus su įprastais namais, išryškėja pirmųjų namų privalumai. Visų pirma – išskirtinumas, industrinė estetika.
„Statyti namus iš plieninių jūrinių konteinerių imta pirmiausia dėl jų patvarumo, pritaikymo galimybių ir palyginti mažos kainos. Namai iš krovininių konteinerių aktyviai pradėti statyti gan neseniai, pradėjus plisti žaliosioms idėjoms – juk pritaikius juos antram gyvenimui, mažiau teršiama aplinka, tausojama gamta. Jie ypač populiarūs tarp futuristinę architektūrą mėgstančių architektų. Pasišovus statytis nuosavą namą ar vasarnamį iš konteinerių, žmonės dažniausiai tai daro dėl būsimo objekto išskirtinumo ir idėjų įgyvendinimo galimybių realizavimo“, – pasakoja Žėrūnas Dilka, konteinerių pardavimu bei konteinerinių pastatų projektavimu užsiimančios įmonės „ProFab“ direktorius.
Jo teigimu, dažniausiai lietuviai konteinerinius pastatus renkasi kaip sodo namelius ar vasarnamius prie ežero, sudarytus iš vieno konteinerio. Jų privalumai – mobiliems moduliams nereikia leidimo statyti, taip pat juos nesunku transportuoti, tinkamai suprojektavus, saugu palikti ne sezono metu. Nedidelės erdvės problema išsprendžiama pasirinkus multifukcinius baldus.
Architektas Simonas Liūga, suprojektavęs iš konteinerių pastatytą viešosios įstaigos „Beepart kūrybinės dirbtuvės“ pastatą Vilniuje, Pilaitėje, pagrindiniu jūrinių konteinerių privalumu įvardina iškart gaunamą standų jų tūrį.
„Didysis jūrinis konteineris, kokius panaudojome „Beepart“ kultūros centre, yra 13,65 m ilgio, 2,5 m pločio ir 2,8 m aukščio. Jo konstrukcija paskaičiuota 34 tonoms krovinio, atremiant konteinerį tik galuose, o tokius konteinerius galima krauti iki 5 aukštų ir daugiau. Didelis tokio konteinerio ilgis leidžia panaudoti jį kaip perdangą ar savotišką tiltą, o iškišant jo galą nesunkiai gausime gembę. Disponuojant didesniu tokių jūrinių konteinerių kiekiu, galime sąlyginai nebrangiai sukurti ekspresyvią kompoziciją, nestandartinę vidaus erdvę, tūrinį – erdvinį labirintą“, – privalumais dalijasi pašnekovas.
Vis dėlto tokiu principu paremto gyvenamojo namo statyba turi savitų niuansų.
Matmenys. Konteineriai, kuriuos galite įsigyti rinkoje yra standartiniai, tiesa, tiek ilgis, tiek aukštis gali skirtis – ilgis gali siekti nuo 6 m iki 13,7 m, aukštis – nuo 2,3 iki 2,9 m. Jų plotis yra vienodas – apie 2,4 metro. Taip priklausomai nuo dydžio, vieno konteinerio naudingas plotas svyruoja nuo 14 kv. m iki 31,5 kv.m. Tad norint turėti daugiau vietos ir neapsiriboti vieno konteinerio siūlomu plotu, konteineriai yra jungiami. Taip galima išgauti netradicines objekto formas, įrengiant norimo dydžio ir formos langus, duris. Konteineriai tarpusavyje jungiami suvirinant juos tam skirtose ir paruoštose tvirtinimo vietose.
Konteinerio būklė. S. Liūga pažymi, kad renkantis reikėtų gerai įvertinti konteinerio būklę. Tiesa, konteinerio kaina dažnai tiesiogiai priklauso ir nuo būklės, o tai reiškia, kad turint tikslą sutaupyti, teks rasti aukso vidurį.
„Jūriniai konteineriai dažniausiai naudojami jūrose, o tai, deja, reiškia rūdis. Kol jų nedaug, tai tėra estetinė problema, bet ilgainiui ji gali stipriai sumažinti viso konteinerio stiprumą ir konteinerinis statinys gali pasidaryti nesaugus. Rinkdamiesi turėkime omenyje, kad vidų gali tekti papildomai apdailinti, nes sienos ir lubos gali būti sulankstytos ir aprūdiję, o grindys – subraižytos ar galimai prisigėrusios chemikalų. Taigi, erdvė dar sumažėja, o statybų metu neišvengiami procesai, labiau būdingi automobilių, nei statybos pramonei – nušveisti senas rūdis, aplyginti įlenkimus, apdoroti rūdžių surišėju, glaistyti, dažyti. Tokie konteinerio paruošimo darbai didina jo kainą“, – teigia jis.
Atsakingumas renkantis. Kadangi konteineriniai gyvenamieji namai Lietuvoje yra pakankamai naujas ir netradicinis statybos metodas, S. Liūga pataria labai atidžiai rinktis tiek konstruktorius, tiek statybininkus. „Kadangi jūriniai konteineriai nebuvo sumanyti kaip statybinė medžiaga, nėra jiems tinkamų normatyvų, bandymų, metodų, ne visi konstruktoriai gali paskaičiuoti konteinerio standumą. Žinoma, galima susirasti tą konteinerį pagaminusią Nyderlandų ar Italijos įmonę ir kreiptis į jį sukūrusį konstruktorių, turintį specifinės patirties ir žinių, bet vargu ar tai pavyks padaryti nestandartinio individualaus namo savininkui. Tuo labiau, kad greičiausiai statysime ne iš naujų, bet naudotų jūrinių konteinerių, kadangi jie ženkliai pigesni. Kita problema – rasti statybininkus. Paprastai meistrai specializuojasi: kas užsiima mūru, kas karkasu, kas rąstais, kiti atlieka tik apdailą. Šiuo atveju reikėtų universalių, kūrybiškai žiūrinčių į darbą meistrų arba kelių skirtingų brigadų. Tai vėlgi išaugina statybos kainą ir padidina statybinio broko riziką“, – teigia architektas.
Pamatai ir stogas. Individualus konteinerinis namas, nepaisant jo netradiciškų bruožų, vis tiek lieka namu – suprantama, kad jam reikės tiek pamatų, tiek stogo. „Statant konteinerinį namą pamatai gali būti poliniai arba, esant rūsio ar garažo poreikiui, juostiniai. Stogas, kaip ir kiekvieno statinio gali būti konstruojamas įvairiai, priklausomai kokia objekto paskirtis, tačiau dažniausiai konteinerinio stogo hidroizoliacijai įrengti naudojama bituminė danga. Ji efektyvi ir nebrangi. Žinoma, galimi ir kiti tradiciniai stogų įrengimo būdai“, – teigia Ž. Dilka.
Natūralus apšvietimas. Ypatingą dėmesį statant sudėtingesnius pastatus iš konteinerių S. Liūga pataria atkreipti į apšvietimą. „Konteineris savo projektinį tvirtumą turi tada, kai visos sienos, grindys ir stogas yra sveiki, t.y. neišpjaustyti, o durys, esančios viename gale – uždarytos. Akivaizdu, tokiame kambaryje saulė nešviečia. Vien tik išėmus duris ir šią angą įstiklinus, viduje turėsime koridoriaus, tunelio charakteriu pasižyminčią erdvę. Vadinasi, joje ilgai būti bus nemalonu. Išeitis paprasta – išpjauti langus šone ar stoge ir prašyti konstruktoriaus įvertinti, kiek susilpnėjo visa konstrukcija“, – pataria jis.
Apšiltinimas. Norint name gyventi nuolatos, jo apšiltinimas yra būtinas. Tiesa, skirtingai nuo tradicinių namų, jūrinių konteinerių paviršius yra netolygus, briaunuotas, todėl šiltinant akmens vata ar putų polistirolo plokštėmis, vis tiek lieka nedideli tarpai, kurie daro įtaką sandarumui. Dėl šios priežasties apšiltinant konteinerinius namus geriausia naudoti purškiamas izoliacines medžiagas. „Kaip vieną iš tokių technologijų, efektyvią ir tinkamą konteinerių apšiltinimui, paminėčiau poliuretano putas. Iš pradžių medžiaga išpurškiama putų pavidalu, o vėliau sustingsta ir sudaro vientisą sluoksnį, termoizoliacinę medžiagą. Jos pagalba yra taupoma konteinerio vidaus erdvė ir išgaunamas geras apšiltinimo efektas“, – pasakoja Ž. Dilka.
S.Liūga taip pat pataria rinktis purškiamas medžiagas – poliuretano putas arba celiuliozę. Jis prisimena, kad jo projektuoto pastato sienas, stogą ir grindis buvo nutarta šiltinti ekologiškai – presuotų šiaudų briketais, tačiau šis sprendimas ne visai pasiteisino dėl jau minėtų sandarumo problemų. „Neužmirškime, kad šiltinimas reikalingas ne tik apsaugai nuo šalčio, bet taip pat ir nuo saulės, malonią gegužės ar rugpjūčio dieną galinčios įkaitinti skardą iki 50 laipsnių“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Išorės apdaila. Išorinę konteinerinio pastato apdailą galima rinktis kokią tik norima – galioja tokios pat taisyklės kaip ir paprastam pastatui. Vis dėlto, uždengus metalinio paviršiaus faktūrą, prarandamas statinio eksterjero savitumas, kuris, ko gero, ir buvo vienas pagrindinių kriterijų renkantis tokio tipo pastatą.
Kaina. Pašnekovų teigimu, Lietuvoje panaudotą konteinerį galima gauti, priklausomai nuo dydžio ir būklės, už 3-10 tūkst. eur., o visiškai naujas gali kainuoti apie 14 tūkst. eur. su PVM. Didesniam individualiam namui reikėtų bent 2-3 konteinerių, taip pat reikėtų įvertinti transportavimą bei krovos techniką. „Norint pasistatyti konteinerinį namą reikėtų orientuotis į kainą nuo 700 eur/kv.m. Įrengtų konteinerių kaina priklauso nuo paskirties tipo, pageidaujamos vidaus įrangos komplektacijos, apdailos medžiagų, konstrukcinių sprendimų sudėtingumo. Sudėjus apdailą, apšiltinimą, įrengimą, toks namas atsieis pigiau už įprastą mūrinį ar medinį“, – teigia Ž. Dilka.
