Kol dar nesulaukėme žalumos kieme, galime daugiau dėmesio skirti kambariniams augalams, nes vėliau šiluma ir žiedai vis dažniau išvilios į lauką. Kambariuose auginame įvairiausius augalus, vienus iš jų dėl gražių žiedų, kitus – dėl puošnių lapų, o trečius, kad yra nereiklūs ir juos lengva auginti. Vienas iš tokių – karpažolė. Nors šį kartą prisiminsime ne puošniąją karpažolę, dar vadinamą Kalėdų žvaigžde, ir ne dygliuotąją ar raudonžiedę, kuri liaudiškai vadinama „Kristaus kančia“, o kitą kiek rečiau auginamą.
Ši karpažolė (Euprorbia leuconeura) vadinama baltagysle, nes taip galima išversti iš lotynų kalbos, nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo ji kol kas dar neturi. Angliakalbiai ją vadina Madagascar jewel („Madagaskaro brangakmenis“).
Mūsų kambariuose ji auginama senokai, nes gan lengva pasidauginti sėklomis. Pats augalas savaime auga tik Madagaskare. Augdama mažu medeliu, ten jis pasiekia beveik 2 m aukštį. Iš briaunoto ir šiurkštaus stiebo skleidžiasi pailgi, elipsės formos, stamboki ir sodriai žali lapai, kurie yra su išraiškingais baltais gyslų brūkšneliais (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas).
Tos baltos gyslos būna ypač ryškios kol lapai jauni, vėliau vos matomos. Savo tėvynėje ji pradeda žydėti apie pavasario vidurį, bet kambariuose auginami augalai gali žydėti vos ne ištisus metus. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai būna sukrauti po kelis kuokšteliuose. Vėliau žiedų vietoje užsimezga rudos ir kiek didesnės už aguonos grūdą sėklos. Gamta įdomiai surėdė, kad kai sėklos subręsta, augalas jas iššaudo aplinkui, tad po kurio laiko mažų karpažolės daigelių galima rasti ne tik motininio, bet ir šalia augančių augalų vazonuose.
Baltagyslės karpažolės priežiūra
Ši karpažolė gali būti sėkmingas augalas tiems, kurie nori turėti namie vieną kitą augalą, bet neturi laiko ir noro ilgai kuistis su jų priežiūra, tad baltagyslė karpažolė – kaip tik jiems. Ir štai kodėl: kaip ir kaktusų, jos nereikia dažnai laistyti, šiuo atveju galioja taisyklė „kuo rečiau, tuo geriau“. Žinoma, bent sykį ar du per mėnesį ją vis tik reikės palieti, bet ji kantri, ir jeigu jums reikės išvažiuoti iš namų vienai ar dviem savaitėms, ji puikiai ištvers nepalieta.
Kai laistysite šią gėlę, nepamirškite po kurio laiko išpilti vandens iš padėkliuko, nes ji labai nemėgsta būti su „šlapiomis kojomis“. Dėl dažno ir gausaus laistymo ji pradeda leipti, t.y. lapai nusvyra ir atrodo, lyg trūktų drėgmės (o iš tiesų šaknims trūksta deguonies, jos pūva). Tie, kurie neišmano gėlės rodomų SOS signalų, pradeda ją laistyti dar dažniau, tad po kurio laiko neapsikentusi gėlė gali išleisti paskutinį kvapą.
Antras dalykas tai, kad ji neišranki šviesai, gali augti tiek ant saulėtos palangės, tiek kambario gilumoje, kur saulė niekada jos nepasieks. Apie šviesos trūkumą ar perteklių ji praneš savo išvaizdos pokyčiais: jei saulės vonių bus per daug – ant lapų atsiras apdegimo žymės, o jei šviesos pritruks – augalas ištįs, lapeliai skleisis maži ir blyškūs. Jeigu norėsite dekoratyvesnio augalo, tai turėsite paisyti jos pageidavimų, o jeigu ne, tai ji prisitaikys prie esamų sąlygų.
Trečia – ji nėra reikli dirvos derlingumui, nes savo gimtinėje auga uolingose vietovėse, kur skurdus ir akmeningas gruntas. Tad jeigu ją persodinsite, sodinkite į lengvą ir purią, su smėliu ir durpėmis sumaišytą dirvą. Sodo prekių skyriuose galima įsigyti tam tinkančio kaktusų ir sukulentų substrato. Šios karpažolės šaknys būna trumpos ir negausios, tad jai užtenka visai nedidelio vazono. Prieš pildami žemę į vazoną, dugne paberkite 1–2 cm drenažo sluoksnį – keramzito granulių, žvyro ar molinio vazono duženų.
Nors baltagyslė karpažolė nėra lepi, bet tam tikrų norų turi ir ji. Ji nemėgsta augti ten, kur dažni skersvėjai, t.y. šalia durų ar dažnai praveriamo lango. Taip pat ji yra jautri vėsiam orui, ypač kai atvėsta staigiai (juk vis tik yra kilusi iš Afrikos), tad jei kambaryje temperatūra nukrenta žemiau 16–17 laipsnių, tada pageltonuoja ir nukrenta kai kurie lapai (paprastai, kai oro temperatūra pakyla, gan greitai užauga nauji). Taip dažniausiai atsitinka pavasarį, kai butuose išjungiamas šildymas arba vėsų rudenį, kol dar nešildoma. Vėliau augalas apsipranta su vėsuma, tik tuo laikotarpiu jį reikėtų laistyti itin minimaliai.
Baltagyslė karpažolė, kaip ir kitos karpažolės, turi baltas lyg pienas sultys, kurios alergizuoja odą, tad ją persodindami, mūvėkite apsaugines pirštines, o jei sultys vis tik netyčia paklius ant odos – tuoj pat nuplaukite.