Pamatų pasirinkimas priklauso nuo pastato projekto, grunto, požeminio vandens savybių bei kitų kriterijų. Pamatai taip pat pasirenkami derinant jų tinkamumą, patikimumą, nepamirštant ekonomiškumo. Poliniai pamatai tinka tuo atveju, kai gruntinis vanduo slūgso arti paviršiaus, gruntas iš viršaus silpnas, turi organinių priemaišų. Svarbu ir ekonomiškumas – polinių pamatų įrengimas yra pigesnis už juostinius.
Polinių pamatų tipai
Pagrindiniai darbai prasideda nuo grunto tyrimų. Konstruktoriui pateikus užduotį geologams, atliekami geologiniai tyrimai. Turėdamas architektūrinius sprendinius, apskaičiavęs apkrovas, teksiančias pastatui ir įvertinęs gautus grunto tyrimų rezultatus, konstruktorius parenka optimaliausią pamatų variantą.
Populiariausios naudojamos polinių pamatų rūšys yra gręžtiniai bei spraustiniai pamatai. Kartais užsakovai gyvenamiesiems namams pageidauja ir polinių kaltinių pamatų, tačiau tai nėra populiaru, teigia įmonės „Projektana“ projektų vadovas Žilvinas Ramaška. Įrengiant spraustinius polinius pamatus, dėl darbų metu atsirandančios vibracijos, reikia atsižvelgti į atstumą, nuo kurio šalia darbų vykdymo vietos yra kaimyniniai pastatai. Gręžtinių polinių pamatų atveju tai nėra aktualu.
Gręžtiniai pamatai
Įrengiant gręžtinius pamatus tradiciniu būdu, sužymėtose vietose išgręžiamos ertmės, tuomet supilamas betonas ir į kiekvieną ertmę įkišamas armatūros karkasas, kurio viršutinė dalis paliekama pagal projektą išsikišusi tiek, kiek reikės rostverkui įrengti. Prieš pilant betoną, duobės dugnas yra išvalomas arba sutankinamas. Patikimiausias ir kokybiškiausias gręžtinių polių įrengimo būdas yra naudojant CFA technologiją. Betonas per tuščiavidurį grąžtą į ertmę pilamas sinchroniškai, grąžto ištraukimo metu. Ši nepertraukiamo gręžimo technologija leidžia įrengti vientisą polių vandeninguose ir slankiuose gruntuose.
Spraustiniai pamatai
Spraustinių pamatų atveju į žemę vibracijos būdu įvibruojamas tuščiaviduris vamzdis uždaru galu, tuomet įleidžiamas armatūros karkasas ir supilamas betonas. Vibruojant vamzdis ištraukiamas.
Spraustiniai poliai įrengiami nepašalinant grunto ir nesuardant jo struktūros – tai lemia didelę šiuo būdu įrengtų polių laikomąją galią. Nors minėta technologija naudojama daugiausiai daugiaaukščių ir gamybinių pastatų statybai, tačiau esant aukštam vandens lygiui ar organinių priemaišų sluoksniui, šis metodas siūlomas ir individualiam namui.
Kaltinių pamatų įrengimas skiriasi nuo aukščiau minėtų pamatų tipų. Šiuo atveju, iš anksto paruošti gelžbetoniniai poliai kalami į žemę specialia įranga.
Pamatų įrengimo eiga
Polinių pamatų įrengimo ir rostverko liejimo metu, gyvenamojo namo statybvietėje užtenka 4-5 darbininkų. Darbai vyksta šia eiga:
Paruošiamas sklypas. Tai gali atlikti ir pats užsakovas arba pasinaudoti statybinių įmonių siūlomomis paslaugomis. Reikėtų nustumdyti esamą gruntą iki polių viršaus altitudės, pasirūpinti, kad statybų technikai būtų kuo patogiau atvykti į darbų vietą. Esant sudėtingam reljefui atliekami kiti reikalingi darbai. Polinių pamatų pranašumas prieš kitų tipų pamatus yra tai, jog mažėja žemės darbų kiekis, nereikia kasti tranšėjų pamatams.
Įrengiami poliniai pamatai. Polių įrengimo vietos pažymimos pagal darbo projektą, gręžiami, spraudžiami arba kalami poliai. Priklausomai nuo geologinių sąlygų ir namo projekto, polių kiekis gali skirtis. „Polių gylis gyvenamiesiems namams gali būti įvairus, tarkime nuo 2,5 m. iki kai kuriais atvejais 12 metrų. Viskas priklauso nuo geologinių sąlygų. Paprastam namui gali prireikti nuo 20 iki 40 polių, bet, priklausomai nuo konkretaus atvejo, šis skaičius gali keistis. Jeigu sklype yra vandeningi gruntai, durpės, statote ant buvusios pelkės, polių reikės daugiau“, – pasakoja pašnekovas.
Dažnai minimas polinių pamatų trūkumas – šalčio tiltai atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema yra išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį. Norint maksimaliai sumažinti šalčio tiltelį galima dar kloti putplastį tarp polių po būsimuoju rostverku. Ž. Ramaška pažymi, kad apšiltinimas dar priklauso ir nuo kitų faktorių, tokių kaip pastato konstrukcija, todėl jei šių sprendimų nepakanka, parenkami ir papildomi apšiltinimo būdai.
Polinių pamatų įrengimo laikas priklauso nuo polių skaičiaus bei sudėtingumo. Tačiau statant, tarkime, 120-150 kv. m. ploto namą, su poliais susiję darbai gali būti atliekami per 1-3 dienas. Baigus darbus su poliais, galima pradėti rostverką – viršutinę pamato dalį, sujungiančią polius į vieną konstrukciją ir paskirstančią pastato apkrovas.
Tolesni pamatų įrengimo darbai
Standartiniai rostverko darbai vykdomi tokia tvarka:
Įrengus polius ir po būsimu rostverku suklojus putų polistirolą, montuojami klojiniai, viduje sudedama ir sujungiama rostverko armatūra. Tankinti gruntą po būsimuoju rostverkų nebūtina, nes visą apkrovą gruntui perduoda poliai. Požeminės komunikacijos (vandentiekis, nuotekų sistema) paprastai montuojamos giliau po rostverku vėlesniame statybos etape, todėl statant pamatą, specialių ertmių palikti nereikia.
Po to pilamas betonas. Tam, kad betonas tinkamai pasiskirstytų ir neliktų neužpildytų ertmių, rostverkas tankinamas giluminiu vibratoriumi.
Atsižvelgus į betono stingimą, nuimami klojiniai. Paprastai tai galima atlikti jau po 1-2 dienų.
Klijuojamas pamatų apšiltinimas – polistirolo plokštės iš vidaus. Galimas ir variantas šias plokštes dėti iš išorės bei į patį pamatą. Tuomet pamatai apkasami žvyru arba smėliu.
Ž. Ramaška teigia, kad pilni pamatų įrengimo darbai gali trukti apie savaitę. Betonas savo projektinį stiprį pasiekia po 28 parų. Tačiau su būsimo namo sienomis susijusius darbus galima pradėti jau po 7 parų. Vasaros metu, karštomis dienomis išbetonuotą rostverką reikėtų drėkinti vandeniu, kad šis nesutrūkinėtų. Žiemos metu tik įrengtus pamatus derėtų uždengti, kad neperšaltų betonas.
Kitose straipsnių ciklo dalyse bus aprašomi juostiniai, plokštuminiai ir stulpiniai pamatai.
Projektana nuotr.
