Tradicinė pirtis įrengta prie nuosavo namo ar sodo namelio – pramoga ir malonumas, kuriuo galima džiaugtis ne tik šiltais vasaros mėnesiai, bet ir paspaudus šaltukui. Pirtis yra ypatingas statinys, nes joje sąveikauja drėgmė, oras bei karštis, tad tokio statinio įrengimas nėra itin paprastas uždavinys. Tam, kad statydami pirtį išvengtumėte nesklandumų, siūlome pasimokyti iš dažnai pasitaikančių pirties įrengimo klaidų.
Medienos pirkimas iš nepatikimų gamintojų
Mediena tiek pirties išorės, tiek vidaus apdailoje – jaukumo, natūralumo, estetiškumo garantas, tačiau reikia neužmiršti, kad mediena turi ne tik atrodyti gerai, bet ir būti tvirta, kokybiška, tinkamai apdorota. Pirties įrengimui paprastai tinka daugelis medžių – kedras, liepa, kiek rečiau drebulė ar juodalksnis. Žinoma rąstinėse pirtyse aukščiausias pozicijas laiko spygliuočiai, iš kurių aiškus lyderis yra pušis. Kartais, siekdami sutaupyti, žmonės perka pigesnes lentutes, kurios parduodamos pakuotėmis, todėl jų negalima apžiūrėti. Specialistai rekomenduoja pirkti medieną tokioje vietoje, kur be didesnio vargo galėsite apžiūrėti dailylentes. Apžiūrint dailylentes sienų apdailai, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ant blogosios pusės jos būtinai turi būti išlengvintos (prafrezuotos) su keletu įpjovų, kurios užtikrina mažesnį medienos vaikščiojimą bei oro cirkuliaciją.
Netinkamas gultų įrengimas
Labai svarbu tinkamai parinkti gultų aukštį, nes jis įtakoja patogų buvimą pirtyje (pavyzdžiui: jei teks sėdėti per žemai – žmogui bus per vėsu, jei per aukštai – bus per karšta). Specialistai pataria, jog tarp viršutinio gulto ir lubų būtų paliktas ne didesnis nei 1,2 m tarpas, taip karštis nesikaups labai aukštai palubėje ir kartu tai yra pakankamai aukštai, kad sėdinčiajam per daug nekaistų galva. Rekomenduojama, kad žemiausias gultas būtų įrengtas 20-30 cm aukštyje, išlaikant 15-30 cm atstumą nuo krosnies. Jei planuojate kaitintis gulėdami, patariama, kad viršutinis gultas būtų 70-80 cm; 1,2 m atstumu nuo grindų.
Netinkamas krosnelės pasirinkimas
Krosnelės pasirinkimas yra vienas svarbiausių uždavinių įrenginėjant pirtį. Nuo krosnelės galingumo bei tipo priklauso pačios pirties tipas, jos įkaitimo laikas, eksploatacija, kaitinimosi galimybės, priešgaisriniai reikalavimai ir kita. Dažniausia su krosnele susijusi klaida – neteisingai parinktas galingumas. Renkantis krosnelės galingumą, svarbu atsižvelgti į pirties dydį, jos apšiltinimą, ventiliaciją (pavyzdžiui: jei pirtyje įrengta priverstinė ventiliacija, reikės galingesnės krosnelės).
Vėdinimo svarbos neįvertinimas
Ventiliacijai pirtyje reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes būtent ji nulemia malonų ir patogų buvimą pirtyje. Ventiliacija pirtyje gali būti priverstinė (mechaninė, su ventiliatoriumi) arba natūrali. Svarbu pabrėžti, kad oras pirtyje turi nuolat cirkuliuoti, maždaug 7-8 kartus per valandą. Pavyzdžiui: 20 m3 pirties patalpoje per valandą turi būti ištraukta ne mažiau 120 m3 oro. Esant blogai pirties ventiliacijai, ne tik joje esantis žmogus jausis nepatogiai, bet ir yra didelė tikimybė, kad medienos apdaila pradės pelyti ir pūti. Natūrali ventiliacija remiasi šalto ir šilto oro srautų judėjimu: ertmė oro padavimui įrengiama po krosnele, o ištraukos anga įrengiama pirties viršutinėje dalyje (tam tinkamiausia vieta yra viršutiniame kampe, virš viršutinio gulto). Priverstinės ventiliacijos, kurioje oro srautų judėjimą užtikrina ventiliatorius, išplanavimas yra priešingas – padavimo anga įrengiama virš krosnelės, o ištraukimo po gultais.
