Gegužė – metas, kai gėlynas pabunda visu gražumu, o darbų jame – daugiau nei bet kada. Jei norite, kad jūsų kiemas žydėtų nuo pirmųjų šiltų dienų iki rudens šalnų, svarbu jau dabar imtis planavimo, sodinimo, tręšimo ir kenkėjų kontrolės. Būtent gegužės pradžioje vyksta intensyviausi darbai: žydi svogūninės gėlės, sodinamos vienmetės, dauginamos daugiametės, o kiekvienas veiksmas turi būti atliktas laiku. Dalinamės svarbiausiais gegužės darbais gėlyne – nuo to, kada sėti ir sodinti, iki to, kaip apsaugoti gėles nuo šalnų bei kenkėjų.
Naudinga žinoti: kokias gėles pataria pasisėti 2025 metais.
Intensyviausi darbai gėlyne laukia gegužės pradžioje. Gėlininkų siekis – kad žydintys augalai pastoviai vieni kitus keistų, o gėlės žydėtų nuo pirmų šiltų dienų iki šalčių.
Ką nuveikti gėlyne gegužės pradžioje?
Svogūninės gėlės
Toliau žydi svogūninės gėlės. Balandį žydėjusius krokus, sciles, hiacintus, žydres ir kitas iš mažų svogūnėlių augančias gėles palaipsniui keičia gegužės tulpės, narcizai, ankstyvieji irisai.
Žydi ir saulutės, raktažolės, našlaitės, plukės.
Tulpes geriausia nupjauti esant spalvotam pumpurui, paliekant 2–3 lapus, kad susiformuotų visavertis svogūnėlis.
Narcizus galima nupjauti iki pat žemės – tai neturi įtakos svogūnėlio kokybei.
Narcizų žiedynkočius nupjauna kuo žemiau, prie pat šakniastiebio, kai viršutinis pumpuras jau turi spalvą.
Žemos raktažolės gražiau atrodys lysvėje.
Jei nusprendėte nupjauti hiacintus, pjaukite iki pat žemės, kai pražydo maždaug du trečdaliai gėlių.
Jei dėl šalto oro tulpės, hiacintai ir narcizai nepražydo gegužės pradžioje, svogūnėliams reikės daugiau priežiūros – žiedpumpurių susidarymo laikotarpiu patręškite juos superfosfatu ir kalio sulfatu – 15 g kvadratiniam metrui.
Jei pavasaris sausas, svogūnines gėles 1–2 kartus dosniai paliekite, būtinai išpurenkite žemę, patręškite. Kad po žydėjimo svogūnėliuose prisikauptų maistingų medžiagų, reikia gausiai laistyti ir dar kartą patręšti fosforo ir kalio trąšomis (30–45 mg kvadratiniam metrui).
Daugiametės gėlės
Nužydėjus daugiametėms šakniastiebinėms gėlėms – irisams, raktažolėms, astilbėms, reikia paberti derlingos žemės, kad šakniastiebiai visada būtų padengti žeme ir neperdžiūtų.
Gegužės pradžioje toliau dalijamos ir persodinamos daugiametės gėlės – flioksai, astilbės, pentiniai, chrizantemos, skaisteniai.
Melsves dalija antrą gegužės trečdalį, nes jos pradeda augti vėliau nei kitos daugiametės gėlės. Kiekviena atskirta dalis turi būti su 3–5 pumpurais ir šaknimis.
Gegužę galima dauginti auginiais flioksus, astilbes, baltagalves, gailiardijas, skaistenius. Reikia nupjauti 5–7 cm daigus su šakniastiebio dalele ir sodinti į 1,5–2 cm gylį (pagal 6×6 cm schemą) į drėgną upinį smėlį, užbertą 5 cm sluoksniu ant jūsų darželio žemės.
Gėlių sėjimas
Gegužės pradžioje dar ne vėlu sėti vienmetes ir daugiametes gėles. Antro mėnesio trečdalio pradžioje sėja nasturtas, kad jos užaugtų iš sėklų.
Trečią gegužės trečdalį galima sėti dvimetes gėles, kurios pražysta antrais metais: turkiškus gvazdikus, paprastąsias rusmenes, katilėlius, aukštąsias piliarožes.
Kai tik įšils žemė ir įsivyraus šilti orai (dažniausiai taip būna antrą, trečią gegužės trečdalį), pradedami sodinti vienmečių gėlių daigai.
Iš pradžių sodinamos šalčiui atsparios rūšys, paskui – mėgstančios šilumą. Šalia anksti žydinčių augalų palikite vietos vėlyvesnėms rūšims, tada turėsite nuolat žiedais padabintą gėlyną.
Gegužės antra pusė gėlyne
Antroje gegužės pusėje į atvirą žemę sodinamos jurginų šakniagumbiai, kardelių gumbasvogūnius. Uždengti galima 5 l plastikiniais vandens buteliais – nupjauti dugną ir uždengti gėles.
Jei karšta ir sausa, būtinai laistykite padalintas daugiametes gėles, vasarinių gėlių daigus ir sėklas, kardelių gumbasvogūnius, svogūnines gėles ir rožes.
Jei atvėstų, gėles geriau pridengti – neaustiniu audiniu „spunbond“ užklokite apverstus plastikinius butelius.
Nuo šalnų gegužę saugoma taip, kaip ir uogų krūmus – apklojant, paliejant (kad susidarytų ledukai).
Saugome nuo kenkėjų
Labai svarbu laiku pradėti saugotis nuo kenkėjų – nuo amarų, voratinklinių erkučių, nuo ligų, ypač nuo miltligės. Pastebėję viruso pažeistus tulpių žiedus, tokias tulpes iš karto nupjaukite.
Nuo kenkėjų gėlyne saugomasi tokiomis pat priemonėmis, kaip ir darže, pirmenybę teikiant ekologiškoms, kuo natūralesnėms priemonėms.
Nepamirškite gėlyne šalinti nužydėjusių augalų, kad jie negadintų bendro vaizdo.
