Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Pelenų panaudojimas sode rudenį
Pelenų panaudojimas sode rudenį / Getty images

Savo sode ir darže rudenį panaudokite šią naminę trąšą: pavasarį džiaugsitės gėlių grožiu ir puikiu derliumi

Po gaminimo griliuje ar malonaus pasibuvimo prie laužo, pelenus ir suodžius galima išmesti, bet sumanu ir panaudoti dirvai tręšti. Tiek pelenai, tiek suodžiai – nesudegusio kuro dalelės – veikia ir kaip puikus insekticidas. Pelenuose yra dirvai ir augalams naudingų kalio, kalcio, fosforo ir kitų elementų. Taigi, sužinokite, kodėl jais verta tręšti ir kaip tai teisingai daryti. 

Kodėl naudinga tręšti dirvą pelenais?

Sudegus lapuočių medienai, durpėms, šienui arba šiaudams susidarę pelenai turi daug naudingų cheminių elementų, kurių augalams dažnai trūksta. Tai ne tik kalis, kalcis ir fosforas, bet ir siera, geležis, magnis, manganas, boras, cinkas. Pelenais tręšiamos daržovės, vaistiniai ir prieskoniniai augalai, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, gėlės.

Pelenų nauda

  • Praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis
  • Pagerina dirvos struktūrą, atstato cheminių medžiagų balansą
  • Sukuria palankias sąlygas mikroflorai atsirasti
  • Dirva tampa derlingesnė
  • Mažina dirvožemio rūgštingumą

Pelenai palengvina sunkias molingas dirvas, taip pagerindami oro ir vandens priėjimą prie augalų šaknų. Molingos dirvos pelenais tręšiamos rudenį, o smėlinės – pavasarį. Vertingiausi – lapuočių medienos pelenai.

Akmens anglies pelenais tręšti netinka, tačiau juose yra vertingų silicio oksidų, kurie padeda pagerinti drėgnų ir molingų dirvų struktūrą, jas nusausinti, melioruoti.

Be to, juose yra ir sieros, padedančios susidaryti sulfatams, todėl tokie pelenai naudojami dirvai parūgštinti, druskingiems dirvožemiams pagerinti.

Kita vertus, jie, priešingai nei medžio pelenai, visiškai netinka rūgščioms ir smėlingoms dirvoms.

Šarmas rūgščiai dirvai

Rūgščioms dirvoms naudingi medienos ir durpių pelenai, nes jie šarmina dirvožemį, neutralizuodami jų rūgštingumą.

Prieš naudojant pelenus dirvai tręšti, reikėtų nustatyti jos rūgštingumą. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurie augalai nemėgsta rūgščių dirvožemių. Kiti gi – kaip ridikėliai, bulvės, arbūzai, mėlynės – puikiai dera būtent rūgščiuose dirvožemiuose.

Shutterstock nuotr.

Kaip teisingai tręšti pelenais?

Norint patręšti dirvą, į vieną kvadratinį metrą įterpiama 200–300 g pelenų. Rūgštinėms dirvoms kalkinti beriama daugiau – 500–700 g / kv. m.

Pelenai ne užberiami, bet įterpiami į dirvą 10 cm gylyje. Priešingu atveju, dirvos paviršius pasidengs plėvele, kuri trukdys augti augalams.

Jeigu norite padidinti pelenų veiksmingumą, tręškite ne grynais pelenais, bet sumaišykite juos su drėgnomis durpėmis arba puvenomis. Durpių ir pjuvenų tokiame mišinyje gali būti nuo dviejų iki keturių kartų daugiau nei pelenų.

Sumaišius su kitomis medžiagomis, pelenus lengviau sandėliuoti. Pavyzdžiui, subėrus pelenus į komposto dėžę su organinėmis atliekomis, ši masė stabilizuojasi ir vėliau dirvožemis praturtinamas dar ir azotu, kurio pačiuose pelenuose nėra.

Shutterstock nuotr.

Pelenų negalima maišyti su gyvulių srutomis ir amonio sulfato. Tokiu atveju pelenai netektų didžiosios azoto dalies. Maišant su superfosfatu sumažėtų pelenuose esančio fosforo.

Tręšimui nenaudojami pelenai, susidarę sudeginus dažytą arba chemiškai apdorotą medieną. Nevertingi ir nevisiškai sudegę apanglėję pelenai.

Surinktus pelenus reikia laikyti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo drėgmės. Reaguodami su vandeniu jie praranda kalį ir kitas vertingąsias savybes.

Pelenai augalų apsaugai nuo kenkėjų ir puvinio

Pelenai ir suodžiai gali būti naudojami augalams apsaugoti nuo kenkėjų, ligų sukėlėjų, taip pat ir gydyti puvinio, ligų pažeistiems augalams.

Siekiant atsikratyti amarų, baltasparnių ir erkučių, prieskoniniai augalai, aguročiai, agurkai, moliūgai purškiami tirpalu, paruoštu pagal tokį receptą: pusantros stiklinės medžio pelenų užpilti verdančiu vandeniu, tirpalą atskiesti 10 litrų vandens ir įpilti šaukštą skysto muilo, gerai išmaišyti ir perkošti. Tokiu tirpalu apdoroti augalai po savaitės turi būti nuplauti vandeniu.

Medžio pelenais galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus. Suodžius galima naudoti ir kaip trąšą, sumaišius juos su moliu ir smėliu.

Suodžiai turi panašių naudingųjų medžiagų kaip pelenai – azoto, kalio, fosforo rūgšties. Pavyzdžiui, jais rekomenduojama tręšti rožes – palaisčius rožių krūmus vandenyje išmirkytų pelenų tirpalu, sutvirtės jų ūgliai ir lapai, gausiai žydės.

Shutterstock nuotr.

Suodžiai naudojami augalams apsaugoti nuo kenkėjų. Tirpalas, gaunamas smulkiai sutrintus suodžius (400 g) sumaišius su vandeniu, padeda sunaikinti kenkėjų vikšrus. Šiuo tirpalu aptaškomi arba apipurškiami medžių kamienai, šakos.

10 l vandenyje ištirpinę 800 g suodžių ir įtarkavę truputį ūkiško muilo gausime tirpalą, kuriuo apdoroti krūmai ir vaismedžiai bus veiksmingai apsaugoti nuo parazituojančių vabzdžių.

Agurkams ir uogakrūmiams apipurkšti rekomenduojamas toks tirpalas: 300 g sijotų pelenų beriama į 10 l verdančio vandens, perkošiama, įberiama šiek tiek muilo, kad tirpalas geriau priliptų prie augalų.

Mano išsaugoti straipsniai