Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.
Spygliuočių pirkimas
Spygliuočių sodinukai skiriasi savo šaknų sistema. Ji gali būti uždara arba atvira. Sodinukai su atvira šaknų sistema yra išauginti tiesiog grunte, tada iškasti, perkelti į vazonėlį ir paruošti sodinimui. Sodinukai su uždara šaknų sistema yra išauginti vazonėliuose. Pastarasis būdas yra saugesnis, nes taip užaugintų sodinukų šaknys turi tik minimalią galimybę būti pažeistos. Grunte išaugintų sodinukų šaknys juos iškasant dažnai yra pažeidžiamos, todėl augalo prigijimo tikimybė priklauso nuo sodininko persodinimo įgūdžių.
Kad augalas buvo augintas vazonėlyje, galima atpažinti tokiu būdu: jį išėmus iš vazonėlio kartu su juo išsiima ir visa žemė, kuri aplink augalo šaknis išlaiko vazonėlio formą. Jei augalas buvo augintas grunte, jį išėmus iš vazonėlio – žemės iškarto nubyra.
Spygliuočių šaknys
Augalo prigijimą lemia sveikos šaknys, todėl perkant juos reikia apžiūrėti ir įvertinti sodinukų šaknis. Verta žinoti, kad augalai maitinasi ne didžiosiomis šaknimis, o smulkiais baltais šakniaplaukiais. Būtent jie siurbia vandenį ir maisto medžiagas iš dirvos, todėl verta atkreipti dėmesį ar augalas tokių šakniaplaukių turi. Kitas svarbus aspektas į kurį reikia atkreipti dėmesį įvertinant spygliuočių šaknis yra tas, kad spygliuočiai, ypač uždaros šaknų sistemos pušys, draugauja su įvairiais grybais, todėl reikia nenustebti ant šaknų pamačius grybienos (tai nėra pelėsis).
Spygliuočių sodinimo procesas
Pirmiausia iškasama duobė, kuri turi būti šiek tiek didesnė nei esamas šaknų tūris. Rekomenduojama iškasti tokio dydžio duobę, kad jos užtektų ir jau brandžiam augalui. Į iškastą duobę reikia įberti šiek tiek komposto arba šiek tiek drėgnų durpių (užtenka minimalaus jų kiekio). Tada reikia surasti augalo šaknies kaklelį ir sodinuką sodinti taip, kad šaknies kaklelis būtų truputį virš grunto (pavyzdžiui: 2 cm). Geriau yra pasodinti šiek tiek per aukštai negu per giliai.
Po to reikia užpilti iškasta žeme ir ją suslėgti sutrypiant (ne prie pat šaknų, o aplink). Tada svarbu gausiai palaistyti. Jei žemės aplink labai sukrito, reikia jų papildyti. Galiausiai sodinuką reikia apsaugoti mulčiuojant. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir kartu sukuria tinkamą terpę naudingiems mikroorganizmams gyvuoti.
