Šis savaitgalis – tulpių laikas. Įspūdinga jų kolekcija buvo galima gėrėtis Burbiškio dvare. O apie 250 rūšių tulpių puikavosi ir Vilniaus universiteto botanikos sode, kuris įsikūręs Vingio parke.
Šventės iniciatorė dr. Regina Juodkaitė ją organizuoja jau nuo 1998 metų. „Atėjus dirbti į botanikos sodą, pajutau, jog ši vieta turi ypatingą aurą. Anksčiau čia buvo įsikūręs Lukiškių dvaras, kuriame Radvila Juodasis praleido 10 paskutiniųjų savo gyvenimo metų, o 200 metų buvo įsikūrę jėzuitai. Tad kilo mintis, jog sode reikia kurti atviras šventes, kurių metu miestiečiai galėtų pabūti gamtoje, pabėgti nuo pilkumos“, – pasakoja moteris.
Iš pradžių sode tebuvo 30 tulpių veislių, dabar skaičius siekia 400. Dr. R. Juodkaitės nuomone, tulpės įneša spalvų ir gelbėja nuo Lietuvoje vyraujančios pilkumos. Jų žydėjimas trunka apie pusantro mėnesio. Pirmosios žydi balandžio viduryje, šiemet – pabaigoje, o vėlyvosios – antroje gegužės pusėje.
Išskirti gražiausią ar įdomiausią tulpių rūšį gan sunku. Juk bokalo formos, įvairių spalvų vainiklapiais pasidabinusi, gražiai saulėje išlinkstanti gėlė, pasižymi gracingumu ir savitumu. Tiesa, lankytojų dėmesį visuomet patraukia vadinamosios šerkšno tulpės, kurių kraštai tarsi lengvai „papešioti“ adatėlėmis.
Tulpėms svarbiausia – laikas, dirva ir vieta
Prieš sodinant tulpes reikėtų atsižvelgti į kelis dalykus, tai – laikas, dirva ir vieta. Žinoma, svarbu nusipirkti sveikus svogūnus: sveikus, nesuaižėjusius ir sunkius. Taip pat nereikia labai anksti sodinti. Rekomenduojama, kad dirvos temperatūra būtų atvėsusi iki 7 laipsnių, nes sodinant anksčiau svogūnai gali užsikrėsti grybinėmis ligomis. Kadangi rudens laikotarpis ilgėja ir šiltėja, geriausias laikas yra antra spalio pusė. Tai šviesamėgiai augalai, tad į tai reikia atsižvelgti prieš sodinimą.
Dirva: tulpės nemėgsta įmirkusių vietų, nes tuomet svogūnai greitai supūna, be to, reikalingas gilus žemės įdirbimas, kad šaknims nepritrūktų deguonies. Kadangi tulpių šaknys yra vienmetės ir joms būdingas trūkinėjimas dėl nuolatinės oro temperatūros kaitos, patariama jas mulčiuoti drožlėmis ar durpėmis.
Ir, žinoma, tręšti rudenį. Fosforo ir kalcio trąšos pagerina jų atsparumą ir padeda lengviau peržiemoti, o pavasarį reikia ir truputį azoto, nes jis skatina augalų dygimą.
Kai stiebai ar lapai ima gelsti, tai rodo, jog jau pats laikas kasti tulpes. Jų svogūnus būtina džiovinti pavėsyje, jokiu būdu saulės atokaitoje bei laikyti vėsiose, labai gerai vėdinamose patalpose.
