Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje minime Šiurpnaktį, Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios „šventės“ turi skirtingas tradicijas ir prasmę, visos yra susijusios su mirusiųjų paminėjimu ir pagarbos jiems išreiškimu. Artėjant lapkričiui, daugelis lietuvių lanko artimųjų kapus, juos tvarko, puošia, uždega žvakeles ir taip pamini išėjusius Anapilin. Psichologės Elnoros Jachjajevos teigimu, Vėlinės – tai proga pagerbti mirusiuosius, o kartu – galimybė susitaikyti su netektimi, apmąstyti gyvenimo trapumą ir branginti esamus ryšius.
